sumislus

×sumislùs, -ì adj. (4) sumanus, galvotas: Kurs išmislija, prameigia, tas sumislùs J. Jis buvo labai sumislùs Šmk. Jo sumislaũs būta Šl. Pipiras dar buvo, o toks sumislus rš.

sumisliaĩ adv.: Tu ir ažejai sumisliaĩ Sdk.